Aplinkos apsauga yra natūralios aplinkos apsaugos praktika, kurią atlieka asmenys, organizacijos ir vyriausybės. Tai atliekama reguliuojant veiklą, kuri turi poveikį aplinkai, pvz., gamtos išteklių naudojimą, taršos kontrolę ir atliekų tvarkymas.
Aplinkos apsauga yra natūralios aplinkos apsaugos praktika, kurią atlieka asmenys, organizacijos ir vyriausybės. Jos tikslai – išsaugoti gamtos išteklius ir esamą gamtinę aplinką ir, jei įmanoma, atitaisyti žalą ir pakeisti tendencijas.
Aplinkos apsauga yra plati sąvoka, apimanti oro, vandens, žemės ir ekosistemų apsauga. Tai taip pat apima žmonių sveikatos apsaugą ir gamtinių išteklių išsaugojimą. Tai pasaulinė problema, reikalaujanti vyriausybių, įmonių ir asmenų bendradarbiavimo.
Pagrindinis aplinkos apsaugos tikslas – mažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Tai apima oro ir vandens taršos mažinimą, susidarančių atliekų kiekio mažinimą ir gamtinių išteklių tausojimą. a>. Tai taip pat apima laukinės gamtos ir buveinių apsaugą bei biologinės įvairovės išsaugojimą.
Aplinkos apsauga taip pat apima gamtos išteklių valdymą. Tai apima miškų, žuvininkystės ir kitų gamtinių išteklių valdymą. Tai taip pat apima žemės naudojimo valdymą, pavyzdžiui, pelkių ir kitų jautrių vietovių apsaugą.
Aplinkos apsauga taip pat apima veiklos, galinčios turėti neigiamą poveikį aplinkai, reguliavimą. Tai apima gamyklų ir transporto priemonių išmetamų teršalų reguliavimą, pesticidų ir kitų cheminių medžiagų reguliavimą bei žemės naudojimo reguliavimą.
Aplinkos apsauga taip pat apima tvarios plėtros skatinimą. a>. Tai apima atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimą, energijos vartojimo efektyvumo skatinimą ir tvaraus žemės ūkio skatinimą.
Aplinkos apsauga yra svarbus klausimas, reikalaujantis vyriausybių, įmonių ir asmenų bendradarbiavimo. Tai būtina norint išsaugoti gamtos išteklius ir apsaugoti žmonių sveikatą. Ji taip pat būtina norint išsaugoti biologinę įvairovę ir apsaugoti laukinę gamtą bei buveines.