Įtampa – tai laukimo, jaudulio ir nerimo jausmas, atsirandantis auditorijoje besiskleidžiant istorijos siužetui. Jis dažnai naudojamas norint, kad auditorija būtų įtraukta ir spėliotų, kas bus toliau.
Įtampa yra literatūrinis prietaisas, naudojamas pasakojime sukurti įtampą ir numatymą. Tai netikrumo ir jaudulio jausmas, dėl kurio skaitytojai įsitraukia ir nori žinoti, kas bus toliau. Įtampa dažnai naudojama paslapčių ir trilerio istorijose, bet gali būti naudojama bet kuriame žanre.
Įtampa yra sukurta pagal informacijos nuslėpimas nuo skaitytojo. Tai galima padaryti įvedant paslaptį ar problemą, kurios skaitytojas nežino, arba nuslėpus pagrindinę informaciją, kurią skaitytojas turi žinoti, kad suprastų istoriją. Įtampa taip pat gali būti sukurta pristatant veikėją ar situaciją, kurios skaitytojas nepažįsta, arba pristatant veikėją ar situaciją, su kuria skaitytojas yra pažįstamas, bet nėra tikras, kaip tai pasiseks.
Įtampa gali būti naudojamas pasakojime sukurti įtampą ir numatymą. Jis gali būti naudojamas norint sukurti skubos jausmą ir priversti skaitytoją spėlioti. Įtampa taip pat gali būti naudojama norint sukurti paslapties pojūtį ir išlaikyti skaitytojo susidomėjimą.
Įtampa gali būti naudojama įvairiais būdais. Jis gali būti naudojamas norint sukurti laukimo jausmą ir priversti skaitytoją spėlioti. Jis taip pat gali būti naudojamas norint sukurti paslapties jausmą ir išlaikyti skaitytojo susidomėjimą. Jis taip pat gali būti naudojamas norint sukurti skubos jausmą ir išlaikyti skaitytoją ant savo sėdynės krašto.
Įtampa yra svarbi priemonė, kurią rašytojai gali naudoti, kad skaitytojai įsitrauktų ir norėtų žinoti, kas bus atsitiks toliau. Tai galingas įrankis, kurį galima naudoti norint sukurti istorijoje įtampą ir numatymą. Nesuteikdami skaitytojui informacijos, rašytojai gali sukurti paslapties ir skubos jausmą, kuris paskatins skaitytojus įsitraukti ir norėti sužinoti, kas nutiks toliau.