Logika yra samprotavimo ir argumentavimo tyrimas. Tai pagrįstų išvadų ir išvadų iš pateiktos informacijos procesas.
Logika yra samprotavimo ir argumentavimo tyrimas. Tai filosofijos šaka, nagrinėjanti pagrįstų išvadų ir demonstravimo principus. Logika naudojama argumentams analizuoti ir nustatyti, ar jie yra teisingi, ar neteisingi. Jis taip pat naudojamas teiginių teisingumui ar klaidingumui nustatyti.
Logika skirstoma į dvi pagrindines šakas: deduktyvioji ir indukcinis. Išdėstymo logika – tai vieno ar kelių teiginių samprotavimo procesas, siekiant padaryti logišką išvadą. Jis pagrįstas dedukcinio samprotavimo principu, kuris teigia, kad jei argumento prielaidos yra teisingos, tai išvada taip pat turi būti teisinga. Indukcinė logika – tai samprotavimo procesas nuo stebėjimų rinkinio iki bendros išvados. Jis pagrįstas indukcijos principu, kuris teigia, kad jei stebimas tam tikras stebėjimų modelis, tikėtina, kad tas pats modelis tęsis ir ateityje.
Logika taip pat naudojama argumentams įvertinti ir nustatyti, ar jie yra sveiki, ar netinkami. Patikimas argumentas yra pagrįstas ir turintis teisingas prielaidas. Netinkamas argumentas yra neteisingas arba klaidingas prielaidas.
Logika taip pat naudojama argumentų galiojimui nustatyti. Argumentas yra teisingas, jei jis yra logiškai teisingas ir jo išvada išplaukia iš jo prielaidų. Argumentas negalioja, jei jis yra logiškai neteisingas arba jo išvada neišplaukia iš jo prielaidų.
Logika taip pat naudojama nustatant teiginių teisingumą ar klaidingumą. Teiginys yra teiginys, kuris gali būti teisingas arba klaidingas. Logika naudojama norint nustatyti, ar teiginys yra teisingas, ar klaidingas, nagrinėjant įrodymus ir argumentus, kurie jį patvirtina arba paneigia.
Logika yra svarbi argumentų supratimo ir vertinimo priemonė. Jis naudojamas argumentų pagrįstumui, teiginių teisingumui ar klaidingumui ir argumentų pagrįstumui nustatyti. Jis taip pat naudojamas argumentams analizuoti ir nustatyti, ar jie yra pagrįsti ar negaliojantys.