Pirmosios eilės logika yra formaliosios logikos tipas, nagrinėjantis teiginius ir predikatus. Tai paprasčiausias logikos tipas ir naudojamas objektų ir jų savybių santykiams apibūdinti.
Pirmosios eilės logika yra formaliosios logikos tipas, naudojamas teiginiams ir jų ryšiams pateikti ir argumentuoti. Tai paprasčiausias logikos tipas ir pagrįstas predikatų ir kiektifikatorių koncepcija. Predikatai yra teiginiai, kurie gali būti teisingi arba klaidingi, o kiektifikatoriai yra simboliai, nurodantys teiginio apimtį.
Pirmosios eilės logika naudojama tiksliai ir nedviprasmiškai vaizduoti ir samprotauti apie pasaulį. Jis naudojamas vaizduoti faktus apie pasaulį, pvz., „Jonas yra studentas“ arba „Katė yra ant kilimėlio“. Jis taip pat naudojamas samprotauti apie ryšius tarp faktų, pvz., „Jei Jonas yra studentas, vadinasi, jis įtrauktas į kursą“.
Pirmos eilės logika susideda iš dviejų komponentų: sintaksės ir semantikos. Sintaksė yra taisyklių rinkinys, valdantis, kaip rašomi teiginiai, o semantika yra taisyklių rinkinys, reguliuojantis teiginių interpretavimą. Sintaksė naudojama siekiant užtikrinti, kad teiginiai būtų parašyti nuosekliai ir nedviprasmiškai, o semantika naudojama siekiant užtikrinti, kad teiginiai būtų interpretuojami nuosekliai ir nedviprasmiškai.
Pirmosios eilės logika naudojama daugelyje kompiuterių mokslo sričių, įskaitant dirbtinį intelektą, duomenų bazių sistemas ir programinės įrangos inžineriją. Jis taip pat naudojamas filosofijoje, kalbotyroje ir matematikoje. Tai galingas įrankis tiksliai ir nedviprasmiškai reprezentuoti ir samprotauti apie pasaulį.