Prielaidos yra įsitikinimai arba idėjos, kurios laikomos savaime suprantamomis be įrodymų. Jie dažnai naudojami priimant sprendimus arba darant išvadas, neturint visų faktų.
Prielaidos yra įsitikinimai arba idėjos, kurios laikomos savaime suprantamais be įrodymų ar įrodymų. Jie dažnai naudojami priimant sprendimus arba darant išvadas, neturint visų faktų. Prielaidos gali būti naudingos norint greitai priimti sprendimus, tačiau taip pat gali būti padarytos neteisingos išvados arba sprendimai a>, jei jos nėra pagrįstos tikslia informacija.
Prielaidos gali būti suskirstytos į dvi kategorijas: aiškias ir numanomas . Aiškios prielaidos yra tos, kurios yra aiškiai nurodytos, pvz., „Manau, kad rytoj saulė patekės“. Netiesioginės prielaidos yra numanomos, bet nenurodytos, pvz., „Manau, kad saulė rytoj patekės, nes ji tai padarė kiekvieną kartą dieną praeityje.“
Aiškios prielaidos gali padėti greitai priimti sprendimus, tačiau jos taip pat gali lemti neteisingos išvados arba sprendimai, jei jie nėra pagrįsti tikslia informacija. Pavyzdžiui, jei kas nors mano, kad tam tikras produktas bus sėkmingas, nes jis buvo sėkmingas praeityje, jis gali klysti, jei rinka pasikeitė arba produktas paseno.
Numanomos prielaidos gali būti dar pavojingesnės, nes jos nėra aiškiai nurodytos. Pavyzdžiui, jei kas nors mano, kad tam tikra žmonių grupė elgsis tam tikru būdu dėl savo rasės ar lyties, jie gali klysti, jei pasikeitė grupė arba pasikeitė situacija.
Siekiant padaryti įsitikinkite, kad prielaidos yra tikslios ir naudingos, svarbu jomis suabejoti ir ieškoti įrodymų, kurie jas patvirtintų. Taip pat svarbu apsvarstyti alternatyvius paaiškinimus ir būti atviriems naujoms idėjoms bei perspektyvoms.
Apskritai prielaidos gali būti naudingos priimant greitai priima sprendimus, tačiau jie taip pat gali lemti neteisingas išvadas arba sprendimus, jei jie nėra pagrįsti tikslia informacija. Svarbu suabejoti prielaidomis ir ieškoti įrodymų, kurie jas patvirtintų, siekiant įsitikinti, kad jos tikslios ir naudingos.