Karalius Dovydas buvo antrasis Jungtinės Izraelio ir Judo Karalystės karalius, valdęs nuo m. 1010–970 m. pr. m. e. Jis žinomas dėl savo karinių užkariavimų ir vaidmens įkuriant Jeruzalę kaip religinę ir politinę tautos sostinę.
Karalius Dovydas yra viena svarbiausių Biblijos figūrų ir laikomas didžiausiu Izraelio karaliumi. Jis žinomas dėl savo drąsos, išminties ir ištikimybės Dievui. Jis taip pat žinomas dėl savo karinio meistriškumo ir dvylikos Izraelio genčių suvienijimo.
Dovydas gimė Betliejuje ir buvo jauniausias Džesės sūnus. Jis buvo ganytojas ir muzikantas, o pranašas Samuelis buvo pateptas kitu Izraelio karaliumi. Jis buvo narsus karys ir vedė izraelitus į daugybę pergalių prieš savo priešus. Jis taip pat įsteigė Jeruzalę kaip Izraelio sostinę ir padarė ją šventu miestu.
Dovydas buvo didelio tikėjimo ir atsidavimo Dievui žmogus. Jis parašė daug Psalmių, kurios ir šiandien naudojamos šlovinant. Jis taip pat buvo puikus vadovas ir buvo žinomas dėl savo teisingumo ir gailestingumo. Jis buvo išmintingas valdovas ir sugebėjo atnešti taiką bei klestėjimą Izraelio tautai.
Dovydas buvo sudėtinga asmenybė ir jo palikimas jaučiamas ir šiandien. Jis prisimenamas dėl savo drąsos, ištikimybės ir išminties. Jis yra pavyzdys, koks turi būti lyderis, ir daugeliui yra įkvėpimas. Jis yra vilties ir tikėjimo simbolis, o jo istorija yra svarbi Biblijos dalis.