Geografija yra fizinių Žemės ypatybių ir gyvybės pasiskirstymo joje tyrimas. Tai holistinė disciplina, nagrinėjanti žmonių ir jų aplinkos sąveiką.
Geografija yra fizinių Žemės ir jos atmosferos ypatybių ir žmogaus veikla, kaip ji daro įtaką ir yra jų veikiama, įskaitant populiacijų ir išteklių pasiskirstymą. Tai mokslo sritis, skirta Žemės ir planetų žemėms, ypatybėms, gyventojams ir reiškiniams tirti. Žodis „geografija“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „geo“ (žemė) ir „grafija“ (rašyti).
Geografija skirstoma į dvi pagrindines šakas: fizinė geografija ir žmogaus geografija. Fizinė geografija yra fizinių Žemės ypatybių, pvz., žemės paviršiaus formų, klimato, dirvožemio, augmenijos ir vandens, tyrimas. Tai taip pat apima atmosferos ir jos procesų, pvz., oro ir klimato, tyrimą. Žmogaus geografija tiria žmogaus veiklą, kuri formuoja Žemės paviršių, pvz., gyventojų skaičių, kultūrą, ekonomiką ir politiką.
Geografai naudoja įvairius įrankiai ir metodai, skirti tyrinėti Žemę. Tai apima žemėlapius, aeronuotraukas, palydovines nuotraukas ir geografinės informacijos sistemas (GIS). Geografai taip pat naudoja lauko darbus duomenims rinkti ir aplinkai stebėti.
Geografija yra svarbi studijų sritis, nes padeda suprasti mus supantį pasaulį. Tai padeda suprasti fizinius ir žmogaus procesus, kurie formuoja Žemės paviršių, ir kaip šie procesai sąveikauja tarpusavyje. Tai taip pat padeda suprasti, kaip žmonės sąveikauja su aplinka ir kaip tai veikia aplinką.
Geografija yra plati studijų sritis, apimanti daugybę skirtingų disciplinų. Tai svarbi daugelio kitų sričių, tokių kaip ekonomika, sociologija ir aplinkos mokslas, dalis. Geografija taip pat yra svarbi ugdymo dalis, nes ji padeda mokiniams suprasti juos supantį pasaulį ir jo veikimą.