Pritaikymas – tai keitimosi procesas, siekiant geriau pritaikyti tam tikrą aplinką ar situaciją. Tai gali reikšti fizinius ar elgsenos pokyčius, kuriuos organizmas daro norėdamas išgyventi savo aplinkoje.
Adaptacija – tai prisitaikymo prie naujų ar besikeičiančių sąlygų procesas. Tai pagrindinė biologijos, ekologijos ir evoliucijos teorijos sąvoka. Adaptacija įvyksta, kai organizmas ar rūšis pakeičia savo elgesį, fiziologiją ar struktūrą, kad galėtų geriau išgyventi savo aplinkoje. Šį procesą skatina natūrali atranka – tai procesas, kurio metu organizmai, turintys naudingų savybių, labiau išgyvena ir dauginasi.
Prisitaikymas yra pagrindinis rūšių išlikimo veiksnys. Tai leidžia organizmams geriau susidoroti su savo aplinka ir geriau konkuruoti dėl išteklių. Prisitaikymas gali vykti tiek trumpalaikiu, tiek ilgalaikiu. Trumpalaikis adaptacija – tai prisitaikymo prie tiesioginių aplinkos pokyčių, pvz., temperatūros ar maisto prieinamumo pokyčių, procesas. Ilgalaikė adaptacija – tai prisitaikymo prie nuolatinių aplinkos pokyčių, tokių kaip klimato pokyčiai ar naujos rūšies introdukcija, procesas.
Pritaikymas gali vykti naudojant įvairius mechanizmus. Tai apima genetinę mutaciją, natūralią atranką ir fenotipinį plastiškumą. Genetinė mutacija yra procesas, kurio metu į populiaciją patenka nauja genetinė medžiaga. Natūrali atranka yra procesas, kurio metu organizmai, turintys naudingų savybių, turi didesnę tikimybę išgyventi ir daugintis. Fenotipinis plastiškumas – tai organizmo gebėjimas pakeisti savo fenotipą reaguojant į aplinkos sąlygas.
Adaptacija yra svarbi sąvoka evoliucijos teorijoje. Tai procesas, kurio metu organizmai laikui bėgant geriau prisitaiko prie aplinkos. Šį procesą skatina natūrali atranka, kuri yra procesas, kurio metu organizmai, turintys naudingų savybių, labiau išgyvena ir dauginasi. Prisitaikymas yra pagrindinis rūšių išlikimo veiksnys, leidžiantis organizmams geriau susidoroti su aplinka ir geriau konkuruoti dėl išteklių.