Psichinė sveikata yra gerovės būsena, kai žmogus gali susidoroti su įprastu stresą, dirbti produktyviai ir prisidėti prie savo bendruomenės. Tai taip pat gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas, mintis ir elgesį.
Psichinė sveikata yra gerovės būsena, kai žmogus gali susidoroti su įprastu stresą, dirbti produktyviai ir prisidėti prie savo bendruomenės. Tai pusiausvyros tarp fizinės, emocinės ir socialinės sveikatos būsena. Psichinė sveikata yra ne tik psichikos ligų nebuvimas, bet ir bendros gerovės būsena.
Psichinė sveikata yra sudėtinga sąvoka, apimanti daugybę skirtingų aspektų. Tai apima gebėjimą mąstyti, jausti ir veikti taip, kad tai būtų naudinga sau ir kitiems. Tai taip pat apima gebėjimą atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat gebėjimą užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais. Psichinė sveikata taip pat susijusi su fizine sveikata, nes psichinės sveikatos problemos gali turėti fizinių pasekmių, o fizinės sveikatos problemos gali turėti psichikos sveikatos pasekmės.
Psichinę sveikatą veikia įvairūs veiksniai, įskaitant genetiką, aplinką, gyvenimo būdą ir socialines aplinkybes. Psichikos sveikatos problemos gali būti nuo lengvos iki sunkios ir gali apimti depresiją, nerimą, bipolinį sutrikimą, šizofreniją ir kitas psichines ligas. Psichikos sveikatos problemų taip pat gali sukelti trauminiai įvykiai, pvz., prievarta, nepriežiūra ar praradimas.
Psichinė sveikata yra svarbus bendrai gerai savijautai, taip pat svarbu atpažinti psichikos sveikatos problemų požymius ir, jei reikia, kreiptis pagalbos. psichikos sveikatos problemų gydymas gali apimti vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius. Taip pat svarbu imtis priemonių, kad būtų išlaikyta gera psichinė sveikata, pvz., pakankamai miegoti, valgyti subalansuotą mitybą, reguliariai mankštintis ir užsiimti veikla, kuri teikia džiaugsmo ir prasmės. Rūpinimasis savo psichikos sveikata yra būtinas norint gyventi sveiką ir visavertį gyvenimą.